Renkantis vandens šildytuvą, kitaip dar vadinamą boileriu, svarbu atkreipti dėmesį į namo šildymo sistemas ir poreikius. Tai ilgalaikė investicija, todėl natūralu, jog ieškosite katilo, sunaudojančio kuo mažiau energijos. Vandens šildytuvai skirstomi į elektrinius ir kombinuojamuosius. Pirmieji šildomi elektra, antruosius galima jungti ir su kitais namo šildymo mazgais – katilu, šilumos siurbliu ar saulės kolektoriumi.
Įsirengus vandens šildytuvą reikia jį atitinkamai, kaip ir bet kurį kitą daiktą, prižiūrėti: patikrinti ir bent kas metus išvalyti, nes dugne ir ant šilumokaičio kaupiasi kalkių nuosėdos, kurios išsiskiria vandeniui sušilus. Būtent dėl šių priežasčių sumažėja vandens šildytuvo efektyvumas ir sunaudojama daugiau elektros energijos. Einant laikui būna, kad energijos sąnaudos gerokai išauga, todėl geriausia, jeigu valymą atliktų specialistas – santechnikas ar meistras.
Norint išlaikyti šildytuvą geros būklės kuo ilgiau, reikėtų jį statyti šiltoje vietoje, kadangi laikant jį drėgname rūsyje ar kitoje drėgnoje patalpoje, šilumos nuostoliai bus kur kas didesni, o plieniniam korpusui drėgmė ilgaamžiškumo taip pat neprideda. Vandens šildytuvams, priklausomai nuo modelių ir gamintojų, suteikiama 2–7 m. garantija, šilumokaičiams ji suteikiama atskirai, priklausomai nuo padengimo būdo.
Pagrindinis kriterijus, leidžiantis nuspėti galimą šildytuvo prakiurimą ir ilgaamžiškumą, tai plieno storis ir vidaus padengimas emale. Gamintojai dažnai nepabrėžia iš kokios rūšies plieno šildytuvas buvo pagamintas, bet pagal svorį galima matyti, pavyzdžiui, jei vienas vandens šildytuvas sveria apie 60 kg, o kitas – 86 kg ir jie abu yra 100 litrų, vadinasi antrojo šildytuvo sienų storis bus didesnis. Be to, iš to galima spręsti, kad ne tik plienas, o ir izoliacija yra ilgai tarnaus.