Jūrų transportas – krovinių gabenimo pagrindas
Kasdien visame pasaulyje įvairiomis kryptimis juda prekės, žaliava ir kiti objektai. Kroviniai pervežami sausumos, oro arba jūrų transportu. Mes kasdien keliuose matome tūkstančius krovinius gabenančių sunkvežimių, todėl neretai suklystame galvodami, kad sausumos transportas – efektyviausias krovinių gabenimo būdas. Tačiau tai netiesa, plačiausiai paplitęs ir daugiausiai krovinių aptarnaujantis – net 80 proc. – būdas yra jūrų transportas.
Krovinių gabenimas vandeniu užtrunka ilgiau nei sausuma, jo aptarnavimas sudėtingesnis, tačiau tai vis tiek išlieka saugiausiu, patikimiausiu ir pigiausiu tarptautinės prekybos šaltiniu. Taip pat kroviniams, gabenamiems laivais, netaikomi beveik jokie gabaritų, dydžio apribojimai, kas itin patogu gabenant ypač didelius krovinius, kuriuos gabenti sausuma gali būti sudėtinga ir labai brangu. Didelė keliamoji galia leidžia į jūrų transportą pakrauti itin sunkius krovinius ir konteinerius. Būtent konteineriai apsaugo krovinius nuo nepalankaus oro poveikio ir netyčinių sugadinimų.
Sausumos transportas, nors ir yra greitesnis už jūrų, tačiau jis į avarijas patenka nepalyginamai dažniau, todėl kroviniai sugadinami arba pažeidžiami žymiai dažniau. Toks krovinių pažeidimas arba net praradimas, pristatymo vėlavimas, neabejotinai, turi didelį finansinį nuostolį įmonei. Jūrų transporto avarijos yra itin retos, todėl krovinių sugadinimas arba praradimas, taip pat ir vėlavimas yra labai reti atvejai.
Šiandien dėl puikiai išvystytų vandens kelių, daugybės puikiai pritaikytų uostų jūrų transportas gali pasiekti didelę pasaulio dalį, todėl galima itin plati tarptautinė prekyba jūromis. O, esant reikalui, jūrų transportas nesunkiai derinamas su kitomis transporto rūšimis – geležinkeliais, keliais ir pan.
Taigi, nors keliuose kasdien matome daugybę sausumos transporto, gabenančio krovinius, vis dėlto, plačiausiai naudojamas, tik mums, galbūt, mažiau pastebimas yra jūrų transportas – pigiausias, patikimiausias ir saugiausias krovinių gabenimo būdas.